Misija – dainos ir ašaros
Yra filmų, kuriuos mėgstu žiūrėti, nors moku atmintinai. Kiekvienas turi tokių filmų. Televizijos naudojasi šita žmogiška silpnybe, juk antraip nerodytų antrą ar trečią kartą per kalendorinius metus kad ir to paties filmo apie laimingą žmogėdros Hanibalo Lekterio vaikystę Lietuvoje, pabėgusią nuotaką Julią Roberts ar kruvinas skerdynes Teksase. Turėjau vilčių, kad naujas sezonas atneš ir naujų filmų, nes apie tuos pačius rašyti nusibodo. Pasijuntu lyg senas gramofonas.
Jonas Ūbis