Išsirengusi į Kristinos Inčiūraitės dokumentinio filmo „7 nuodėmės“ premjerą, spėliojau, ar autorei pavyko išvengti daugumai lietuvių videomenininkų būdingo dviračio išradinėjimo, kai 7-ajame ar 8-ajame dešimtmečiais įprastos dokumentinio kino išraiškos priemonės jų filmuose pateikiamos kaip kino kalbos naujovės. Ankstesniuose Inčiūraitės darbuose tokio išradinėjimo būta. Pasirodo, smarkiai klydau. „7 nuodėmės“ apskritai nelabai ką bendra turi su kinu. Ypač su dokumentiniu. Tai greičiau dar vienas judančių vaizdų projektas, tik parodytas dideliame kino teatro ekrane.

Živilė Pipinytė

Skaitykite daugiau: http://www.7md.lt/lt/2010-04-02/kinas/nuzudyta_magija.html