Žmogus keistai sukurtas. Regis, vaikystė visada šalia, ne tik sapnuose. Atsitiktinis praeivis, koks nors žodis ar kvapas gali akimirksniu sugrąžinti į seniai tau užvertą vaikystės pasaulį. Mintyse gali vėl patirti anuometines baimes ir stebuklus. Tačiau dabar niekaip nepavyksta pajusti tokių pat kerų. Gali žiūrėti ten pat, atsidurti panašiose situacijose, tačiau nematai stebuklo, ir tiek. Patirties akiniai stipriai priaugę. Kas nors, tavo manymu, labai tinkamo vaikams, jų visiškai nejaudina. O štai kas mažuosius pavergia, tau gali pasirodyti neišradinga ir nuobodu.

Jūratė Katinaitė

Skaitykite daugiau: http://www.7md.lt/lt/2010-04-02/muzika/lietuviu_mitologija_operoje_vaikams.html