Vietinės utopijos
Ką dar gudraus galima pasakyti apie parodą, kuriai recenzijos ne tik rašomos, bet ir piešiamos?
Pradžioje prisipažinsiu, kad noras kaip nors neįprastai išreikšti Šapokos parodos inspiruotas mintis natūraliai ištiko ne tik menotyrininkę Aistę Pauliną Virbickaitę. Aš irgi norėjau nupiešti recenziją, o kai buvau netikėtai aplenkta, kamavausi noru recenziją „įgarsinti“. Tačiau kažkelintą nušvitimo akimirką galvoje nedrąsiai sukirbėjo klausimas, kodėl paroda sukelia tokią keistą reakciją? Lyg jau nebeužtektų tekstinio minties įvardinimo, trūks plyš reikia pratęsti jos vizualumą kokiu nors šmaikščiu ir įžvalgiu būdu. Pataikyti į „Šapokos stiliuką“.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė