2011 m. lapkričio 17 d. Lietuvos centre prie ambasados Varšuvoje buvo pristatyta Czesławui Miłoszui skirta knyga ,,Laiko pameistrys”, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjunga.

Tai vienas iš paskutiniųjų šiais metais Lietuvos ambasados surengtų renginių, skirtų šio Nobelio premijos laureto 100-osioms gimimo metinėms paminėti Lenkijoje. Pristatymą koordinavo Kultūros atašė Lenkijoje.

Knygos pristatyme dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas Antanas A. Jonynas, poetas Eugenijus Ališanka, knygos sudarytoja, autorė ir vertėja Birutė Jonuškaitė, knygos dailininkė Jūratė Juozėnienė ir leidėjas Vilius Gužauskas.

Knyga skirta Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo 100-osioms gimimo metinėms. Nors poetas rašė vien lenkiškai, bet daug vietos savo kūryboje skyrė Lietuvai, kurią jis vadino savo tėvyne, čia prabėgo jo vaikystė ir jaunystė. Cz. Miłoszas yra tolimas prancūziškai rašiusio lietuvių poeto ir diplomato Oskaro Milašiaus (1877 05 28-1939 03 02), gimusio Čerėjoje (Baltarusija) giminaitis, savo jaunystėje yra su juo bendravęs, rašęs apie jų ne tik giminystės, bet ir dvasines sąsajas. Czesławas vadino save Oskaro pameistriu ir tęsė jo pradėtus darbus: nepaisydamas laiko diktuojamų aplinkybių, tikėdamas esąs paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, atkakliai tiesė meninio žodžio tiltus tarp tautų, kultūrų, valstybių.

Ar aktualios ir šiandien Cz. Miłoszo visą gyvenimą puoselėtos idėjos, šioje knygoje svarsto aštuoniolika autorių iš buvusios Didžiosios Kunigaikštystės šalių: Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Tai esė rinkinys, prabylantis į skaitytoją trimis kalbomis, kuriame savo nuomonę apie Nobelio premijos laureato gyvenimą ir kūrybą bei jo sąsajas su O. Milašiumi pateikė po šešis autorius iš kiekvienos šalies. Čia rasime ir asmeninės Cz. Miłoszo sekretorės Agnieszkos Kosińskos, ir jo bičiulio poeto Tomo Venclovos, prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, menotyrininko Siarhejaus Chareuskio ir daugelio kitų pamąstymus. Visiems jiems artima poeto kūryba ir nesvetima LDK idėja. Leidinį puošia Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukos iš ciklo „LDK atspindžiai“.