Industrinis amžius nugrimzdo praeitin. Naujai iškilusi industrializacijos jėga XIX a. pakeitė žemės ūkio erą, o XXI a. kūrybinė ekonomika keičia industrinio amžiaus suformuotus stereotipus ir žaidimo taisykles. Mūsų pasaulis keičiasi, tik šiandien žaliavos yra ne anglis ir plienas, bet informacija ir jame labiausiai vertinami produktai yra idėjos ir prasmės, sukurtos ne mašinų, o vaizduotės. Šių dienų kapitalas – kūrybingas Žmogus.

Postindustrinėje visuomenėje ypatingai svarbiu faktoriumi tampa kultūra. Šią žinią pasauliui skelbia naujos ekonominės minties – kūrybinė ekonomika – autorius Johnas Howkinsas (www.creativeeconomy.com/john.htm), kurio knyga tokiu pat pavadinimu apibūdinama kaip pirmas praktinis gidas dirbantiems kūrybinių industrijų (KI)* srityje.

Įmonės, kurių produktai grindžiami individualiu kūrybiškumu, klesti ir daro didžiulę įtaką pasaulio kultūrai bei ekonomikai. Žinios ir kultūra tampa visų verslo veiklų ašimi. Tirpsta ribos tarp mokslo, verslo ir meno/kūrybos pasaulių. Menininkas/kūrėjas tampa pagrindiniu veikėju – šiuolaikiško produkto gamintoju/kūrėju naujame kūrybinės ekonomikos kontekste. Kultūra pradedama suvokti ne kaip ekonominio gyvenimo pasekmė ar šalutinis produktas, o kaip svarbiausias ekonomikos faktorius – variklis, kuriantis tinkamas sąlygas ekonominei veiklai vykdyti, t.y. kurti!

Nuo 2003 m. EKPC vykdė veiklą, skirtą kūrybinių industrijų vystymui Lietuvoje: 2003 m. spalio 27–28 d. Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai”, skirta kūrybinių industrijų sampratos pristatymui Lietuvoje. Projektas „Galimybė Europoje: kūrybinės industrijos ir regioninė plėtra” vykdytas 2004–2005 m. Pagrindinis projekto tikslas buvo parengti Utenos ir Alytaus apskričių kūrybinių industrijų žemėlapius, remiantis Jungtinėje Karalystėje sukurta metodika. Tarptautinis kultūros programų centras tęsia savo pirmtako www.durys.org (EKPC) veiklą, toliau pristatydamas kūrybinių industrijų temą Lietuvos kultūros operatoriams ir kitiems KI adeptams.

Sėkminga KI plėtra skatina šalies visuomenės kūrybingumą ir kultūrinę įvairovę bei šalies kultūrinio-kūrybinio produkto konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Eksporto rinkos yra gyvybiškai svarbus įrankis sėkmingos kūrybinės industrijos įsigalėjimui. Daugelyje KI sričių vietinė rinka yra per maža, kad palaikytų KI konkurencingumą. Pasaulinė paklausa kūrybinei produkcijai nepaliaujamai auga, sukurdama neeilines galimybes realizuoti šalies kūrybiškumą. Šiame kontekste Europos Sąjungos bei kitos valstybės jau sąmoningai naudojasi galimybėmis, įtraukdamos kūrybinių industrijų sampratą į savo kultūros eksporto koncepcijas.

* Kūrybinės industrijos (KI) paprastai apibūdinamos kaip veiklos, kurių pagrindas yra individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas, kurdamos intelektinę nuosavybę. Kūrybinėms industrijoms priskiriama architektūra, amatai, atlikėjų menai, dizainas, interaktyviosios kompiuterinės programos, drabužių modeliavimas, meno ir antikvarinių vertybių rinka, muzika, kinas ir video produkcija, leidyba, televizija ir radijas, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, reklama bei kai kurie turizmo sektoriaus aspektai.