Pasitaiko, kad aukštos meninės vertės kūrinys, turintis daug įvairiausių klodų, teatre suprimityvinamas iki paprasto, buitiško kūrinuko. Būna ir atvirkščiai, kai režisierius ieško įvairiausių prasmių aukštų meninių ambicijų neturinčioje pjesėje. Pastarasis variantas gali sudominti, bet tik tada, kai tai daroma itin tikslingai ir apgalvotai, kitu atveju spektaklio estetika tiesiog nesutampa su aktorių išsakytu tekstu, o pagrindinė mintis, kad ir kokia ji būtų, lieka neįžvelgiama. Viliaus Malinausko spektaklis „Triušio landa“, kurio premjera neseniai įvyko Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, – vienas iš tokios nesėkmės pavyzdžių.

Milda Brukštutė

Skaitykite daugiau