Šį tekstą norėčiau pradėti trumpu ekskursu į literatūros teorijos teritoriją.

Būtent čia apie pavadinimus, jų kūrimą, buvimą ar nebuvimą sklando daugiausia legendų. Anot vertėjos Irenos Balčiūnienės, straipsnyje „Ar lengva vertėjui įminti pavadinimo mįslę?“, kur ji gana plačiai nagrinėja pavadinimų ir jų vertimų specifiką, yra apibūdinimas: „Pavadinimas arba antraštė - tai sąlygiškai savarankiška kūrinio dalis, visada esanti teksto pradžioje. Kai kas lygina pavadinimą su suspausta spyruokle, kuri išsitiesia tik perskaičius ir perpratus kūrinį. Kiti vadina jį ašimi, apie kurią sukasi visa, kas yra kūrinyje. Dar kiti tvirtina, kad pavadinimas it magnetas sutelkia kaleidoskopišką vaizdų ir prasmių visumą.“

Danutė Gambickaitė

Skaitykite daugiau