Lietuvos instituto rengiamos kilnojamos parodos apima visas vizualinio ir taikomojo meno sritis, kuriose atsispindi ryškiausi lietuvių meno pasiekimai. Tai ir grupinės atskirų sričių kolekcijos (juvelyrika, dizainas, knygų iliustracija, grafika, piešiniai, fotografija etc.), ir personalinės menininkų parodos. Jos keliauja po įvairias pasaulio šalis.

Rengiamų parodų sąrašas nėra baigtinis: Lietuvos institutas yra atviras naujiems pasiūlymams, pasilikdamas sau teisę pagal kokybinius kriterijus nuspręsti, ar įtraukti vieną ar kitą rinkinį į savo parodų planą. Kartu Lietuvos institutas kviečia potencialius partnerius kreiptis, jei pageidaujama eksponuoti kurią nors kolekciją.

Juvelyrika lagamine

Juvelyrika

2007 m. Portugalija, Vokietija

2006 m. Prancūzija, Gruzija, Ispanija, Rusija

2005 m. Rusija, Švedija

2004 m. Italija

„Juvelyrika lagamine“ - bendras Lietuvos instituto ir galerijos „Meno niša“ projektas, startavęs dar 2004 metais. Kolekciją sudaro žinomų lietuvių juvelyrų Birutės Stulgaitės, Eimanto Ludavičiaus, Solveigos ir Alfredo Krivičių, Arvydo Gurevičiaus, Marytės Gurevičienės, Sigito Virpilaičio, Indrės Diržienės, Algio Mikučio, Reginos Rinkevičienės, Vido Bizausko, Vytauto Karčiausko bei jaunųjų menininkų Dainiaus Narkaus, Šarūnės Vaitkutės, Vaidos Druskytės, Ugnės Blažytės bei kitų kūriniai.

Projektas „Juvelyrika lagamine“ sumanytas kaip žinomų Lietuvos menininkų kūrinių kolekcija, keliaujanti po pasaulio šalis. Kolekcija atskleidžia šiuolaikinės lietuvių juvelyrikos pasiekimus, tradicijas bei konceptualias šiuolaikinės juvelyrikos tendencijas. Lietuviška juvelyrika – santūri, pagrįsta idėjos ir formos vieningumu, traukianti žvilgsnį elegancija ir netikėtais minties posūkiais. Lietuvių autoriai pagarbiai žiūri į poetišką bei rimtą XX a. lietuvos juvelyrikos tradiciją, žiūrovą stebina, tačiau nešokiruoja. Originalumas, sarkazmas, puikus amato išmanymas ir lyriškumas – pagrindiniai lietuvių juvelyrikos bruožai.

Visa ši kolekcija telpa į vieną lagaminą, kuris yra tapęs neatskiriamu ilgų kelionių simboliu. Projektas ir toks jo simboliškas pavadinimas išties pasiteisino – „Juvelyrika lagamine“ per kelis metus jau apkeliavo Ispaniją, Italiją, Švediją, Rusiją, Prancūziją, Gruziją, Vokietiją, Portugaliją.

Apibūdindama šiuolaikinę lietuvių juvelyriką menotyrininkė Jurgita Ludavičienė apie ją sako, kad „XX amžiaus profesionalioji lietuvių juvelyrika nėra ypatingai novatoriška ar provokuojanti; ji nėra žiauri, drastiška ar barbariškai prabangi. Ji greičiau švelni, santūri, atsaini ir ironiška tiek savo pačios, tiek ir dėvėtojų atžvilgiu. Tačiau visų pirma, ji konceptuali ir savita.“ Šis teiginys provokuoja būsimus užsienio žiūrovus gilesniam pažinimui.

---------------------------------

Komiksų paroda

Piešiniai

2007-2008 m. Belgijos Karalystė, Vengrija

Parodą sudaro 20 (180 x 60 ) geriausių jau publikuoto komikso siužetų, kurie populiaria forma atskleidžia Lietuvą, jos kultūrą, istoriją. Ekspozicijai panaudotos mobilios, lengvai sulankstomos konstrukcijos, jos gali būti lengvai pritaikoma įvairioms erdvėms. Piešinių autorė - Ineta Aluzaitė.

---------------------------------

Lietuva - mano Europa

Fotografija

2009 m. Norvegijos Karalystė

2008 m. Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Liuksemburgas

Tai fotografijų paroda, kurioje Vilniaus ir kitų miestų fone fotografuojami Europos miestų – Paryžiaus, Londono, Briuselio ir kitų vietų vaizdai. Jie įkomponuojami į architektūros kontekstą. Tokiu būdu Lietuvos miestai naujai atsiskleidžiami per santykį su didžiaisiais Europos miestais. Nuotraukose dalyvauja įvairios socialinės grupės – modeliai, troleibusų vairuotojai, inteligentai, kunigai, studentai ir kiti. Fotografijų autorius - Artūras Valiauga, kostiumų autorė - Jolanta Rimkutė.

---------------------------------

Lietuvos dizaino paroda

Fotografijos apie dizainą

2008 m. Prancūzija, Vokietija, Lietuva

2007 m. Didžioji Britanija

Tai fotografijų paroda, kurioje greta inovacinių dizaino objektų eksponuojami ir interjerai, o šalia profesionalių dizainerių bei architektų kūrybos - ir vizualių menų atstovų darbai. Ji pristato būrį šiandien aktyviai kuriančių menininkų, dizainerių, architektų, kurių darbai atspindi dabartinės gyvensenos ir aplinkos formavimo ypatumus. Tačiau pasirinkta parodos forma leido išplėsti ekspozicijos ribas iki konceptualių vaizduojamojo meno ir dizaino ribas trinančių kūrinių. Fotoobjektyvas fiksavo ne tik atskirus dizaino darbus, bet ir parodė kontekstą, kuriame jie atsirado ir funkcionuoja. Daiktai gyvena savo gyvenimus viešose ir privačiose erdvėse: butuose, kavinėse, poilsio zonose, mokymo įstaigose, ofisuose, muziejuose. Vienas pagrindinių atrankos kriterijų renkantis autorius buvo jų įtaka šiandieninei dizaino kultūrai Lietuvoje. Tai dizaineriai, kurių darbai sulaukia didelio vietinio ir tarptautinio pripažinimo, tai menininkai, kurių personaliniai ir užsakomieji interjerai nuolat puikuojasi tiek profesionalams skirtuose leidiniuose, tiek ir populiariojoje spaudoje, tai kūrėjai, kurie imasi burti Lietuvos dizainą propaguojančias institucijas, organizuoja gamybą ir remia jaunus dizainerius. Tai 28 fotografijų ( 70 x 47 ir 105 x 70) paroda. Fotografijų autorė - Akvilė Anglickaitė.

---------------------------------

Lietuvos architektūrinis paveldas

Fotografija

2007 m. Suomija

Juodai baltos fotografijos ciklas apie Lietuvos architektūros paminklus. Fotoobjektyvas fiksuoja svarbiausius Lietuvos architektūros objektus, nuotraukose įamžinti ryškiausi pavyzdžiai, pastebėti subjektyviu fotografo žvilgsniu. Autorius - Mečislovas Sakalauskas.

---------------------------------

MIigruojantys paukščiai

Fotografijos, videodarbai, tapybos kūriniai

2008 m. Berlynas, Vokietija

2007 m. Briuselis, Belgijos Karalystė

2007 m. Klaipėda, Lietuva

Fotografijos, videodarbai, tapybos kūriniai iš plenero „Migruojantys paukščiai“. Tai lietuvių menininkų, gyvenančių Portugalijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Lietuvoje darbai apie gyvenseną svečiose šalyse arba vidinėje migracijoje. Parodos sumanytoja – Jolanta Rimkutė.

---------------------------------

Šventė

Tekstilė

2008 m. Argentina

2007 m. Ukraina, Olandija

Veltas šventinis puotos stalas. Visi objektai realaus dydžio. Tekstilės priemonėmis sukuriama džiaugsminga, spalvinga kompozicija.

Šventė archajinėse kultūrose – pasaulio atkūrimo ir perkūrimo laikas, kai žmonės susiburia, bendrauja su dievybėmis ir tarpusavyje. Meno kūrinyje "Šventė" atkuriama archajinė bendrystės tradicija, kuri beveik visuomet susijusi su susitikimu ir valgymu prie vieno stalo. Valgymas yra labai intymus veiksmas. Valgymas kartu – ypatingo artumo išraiška. Įvairiausiose kultūrose maistas, valgymas sykiu yra ir religinis aktas.

Sakralumo nuotaika ypač išryškėja video filme, užfiksuotame pačių menininkių susitikime. Šimtamečių liepų pavėsyje, šešių jaunų, baltai apsirengusių moterų dalinimasis maistu, valgymo, šnekučiavimosi, šventimo procesas, sėdint prie balta linine staltiese papuošto, gausybe patiekalų nukloto stalo, primena laikus, kai susirinkimas aplink stalą suvienydavo gyvuosius ir mirusius.

Pagarba protėvių tradicijoms atkreipia dėmesį į visuomet aktualią žmonių tarpusavio santykių reikšmę ir vertę. Dalinimasis maistu asocijuojasi su mintimis, energija ir informacija, perduodama per meno kūrinius, nes menas - taip pat maistas, tik dvasinis. Autorės – menininkių grupė „Baltos kandys“.

---------------------------------

Lietuvių knygos iliustracija

Grafika

2008 m. Ukraina

Lietuva turi gilias knygų iliustravimo tradicijas. 6-ojo dešimtmečio pabaiga – 7-ojo pradžia žymi laiką, kai iškilo nauja grafikų iliustratorių karta (Albina Makūnaitė, Vytautas Valius, Sigutė Valiuvienė, Birutė Žilytė, Algirdas Steponavičius ir kiti), išugdyta Antano Kučo, Vytauto Jurkūno, Jono Kuzminskio. Savita ir originalia kūryba šie knygos dailininkai pelnė vietinį bei tarptautinį pripažinimą. Tradicinę kolekciją papildo ir naujausi pasiekimai knygų iliustracijos srityje.

---------------------------------

З посмiшкою до НАТО

Mobili paroda

2008 m. Ukraina

Tai 50 karikatūrų paroda „Kelias į NATO“ tematika. 15 lengvai transportuojamų, ant žemės pastatomų stendų.

.............................................

Lietuvių grafikos kolekcija

Grafika

2009 m. Kaliningrdas, Rusijos Federacija

2008 m. Eihštatas, Hamburgas, Vokietija

Lietuvių grafikos pasiekimai žinomi ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Mobili, lengvai transportuojama paroda atskleidžia šiuolaikinės lietuvių grafikos ypatumus. Kolekciją sudaro 35 autorių kūriniai (sudarytojas – Marius Mindaugas Danys). Joje reprezentuojama grafikos technikų įvairovę nuo klasikinės litografijos (Giedriaus Jonaičio kūriniai) iki skaitmeninės spaudos (Marijos Marcelionytės kūriniai). Paroda gali būti lengvai pritaikoma įvairioms erdvėms.

---------------------------------

Lietuviškų raidžių skulptūrų sodas

Mobili paroda

2009 m. Belgijos Karalystė

Lietuviškų raidžių skulptūrų sodas ir knygos meno ekspozicija (kuratorė Sigutė Chlebinskaitė) – tai kilnojamoji paroda, skirta reprezentuoti lietuvių kalbą ir su knygomis susijusią istoriją. Pagrindinis parodos akcentas – 8-9 raidės, kurios atlieka įvairias funkcijas: ę – suoliukas muzikantams ir žiūrovams, Į – informacinė kolona, Ę – lentyna knygoms, Č – podestas objektui, Ė – lentyna knygoms, ž gali būti muzikos terminalas su CD kolekcija ir audio- įranga, T – stalas smėlio piešimui, L – plazmų laikiklis. Kalbų medis – besisukanti informacinė skulptūra. Viskas pagaminta iš specialios medžiagos, kurios žemutinėje dalyje įmontuotas lėtaeigis variklis, sukantis visą skulptūrą.

.........................................

Karpiniai

Karpyba

2008 m. Portugalija

Lietuva garsėja ne tik profesionaliais vizualiniais menais, bet ir aukštą profesinį lygį pasiekusiais kitų sričių menais. Vienas tokių pavyzdžių, karpiniai. Bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjunga miesto atsiradimo istorijų tematika sudaryta karpinių paroda.

......................................

Su meile iš Lietuvos

Fotografija

2008 m. Argentina, Čilė, Urugvajus, Brazilija

Tai dvi dešimtys Algimanto Aleksandravičiaus parinktų žinomų Lietuvos fotografų - Eugenijaus Droselio, Vytauto Daraškevičiaus, Mariaus Jovaišos, Vytauto Kvaraciejaus, Raimondo Paknio, Kęstučio Stoškaus ir paties A. Aleksandravičiaus - Lietuvos kraštovaizdį reflektuojančių darbų.

.....................................

Sugrįžimas į Vilnių (žydiškas Vilnius)

Fotografija

2008 m. Izraelis

Lietuvos karo aviacijos kapitono, topografo ir fotografijos mėgėjo Mečio Brazaičio (1903–1952) reportažinių nuotraukų ciklas nukelia į 1940 metų Vilnių. Daugumą šio ciklo fotografijų galima datuoti pakankamai tiksliai, – labiausiai tikėtina, kad jos darytos birželio 9 dieną, sekmadienį, jau praėjus septyneriems mėnesiams po faktinio sostinės sugrąžinimo Lietuvai ir likus vos vienai savaitei iki sovietinės okupacijos pradžios.

Autoriaus fotokameromis “Contax” ir “Exakta” užfiksuoti miesto vaizdai atveria sunkiai beatpažįstamas senamiesčio gatvelių ir kiemų perspektyvas bei charakteringas anuometinio gyvenimo scenas. Ypatingą dėmesį Mečys Brazaitis skiria Žydų kvartalo kasdienybei, tiksliau, tai žydiškojo Vilniaus pusei, kuri prieinama netikėtai pasirodžiusio pašaliečio fotoobjektyvui. Autoriaus žvilgsnis skverbiasi į nuošalius skersgatvius bei atokių kiemelių gelmes, ekspresyviai fiksuodamas nuotraukose unikalius senojo Vilniaus dvasinės topografijos ženklus. Iš Valentino Gylio kolekcijos.

...........................................

Algis Griškevičius

Tapyba

2008 m. Airija, Vokietija

Lietuvių viduriniosios kartos tapytojo personalinė paroda. Paveiksluose reflektuojami tarybinės praeities prisiminimai, asmeninė ir visuotinė istorija. Kasdieniniams objektams suteikiama teatrališka dvasia, sukuriama nereali situacija. Sapno atmosfera atspindi pasąmoninį menininko "aš" būvį.

---------------------------------

PLANUOJAMOS:

---------------------------------

Tūkstantmetis be utopijos

Jaunoji lietuvių fotografija

Lietuvos vardo tūkstantmečio proga surengiama jaunosios lietuvių fotografijos paroda su aprašais anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Pateikiamos nuotraukos, kuriose įamžinta autentiška, fragmentuota Lietuvos dabartis. Jose daug realybės pojūčio, kasdienybės ritmo ir netikėto žvilgsnio. Tai Lietuva be idealizmo, be išankstinių lozungų , labai subjektyvi, asmeniška ir konkreti. Fotografijose nesilaikoma griežtų žanro reikalavimų - tai nėra vien portretai, peizažai, natiurmortai ar kompozicijos. Čia kiekvienas darbas - tai savitai pagrįstas pasakojimas apie gyvenimo Lietuvoje tikrovę. Jaunųjų fotografų darbai yra išaugę reportažinės ir lyriškosios lietuvių fotografijos rėmus ir ieško kitų kriterijų, susijusių su konceptualiu šiuolaikiniu menu.

Parodos kūrinių autoriai: A. Anglickaitė, J. Deltuvaitė, G. Didžiapetris, L. Garbštienė, U. Gelguda, P. Herbst, R. Juškevičiūtė, R. Narkus, R. Pralgauskas, K. Šapoka.

Jaunosios fotografinės kūrybos apžvalga - tai proga ne tik nuspėti šviežiausias naujojo Lietuvos meno tendencijas, bet ir pamatyti kitą Lietuvą - kritišką, drąsią, nesentimentalią.

---------------------------------

Spalvota 4-5 dešimtmečių Vilniaus fotografija

Fotografija

Lietuvos karo aviacijos kapitono, fotografo ir fotografijos megėjo Mečio Brazaičio (1903-1952) peizažinių nuotraukų ciklas, nukelia į 4-5 dešimtmečių Vilnių. Iš Valentino Gylio kolekcijos.

---------------------------------

Eglė Ganda Bogdanienė

Konceptuali tekstilė

Audimas „Don‘t believe in Love/ Beauty“ ir kiti konceptualūs objektai, sukurti veltinio, siuvinėjimo ir kitomis tekstilės technikomis. Mąstoma moteriškos tapatybės, vyro ir moters santykių šeimoje temomis. Naudojama ir siurrealistinė estetika, netikėti medžiagų ir objektų deriniai.

---------------------------------

Karaimai

Fotografija

Lietuvoje gyvena daugiau kaip dešimt tautinių bendrijų su skirtinga istorine patirtimi ir religine priklausomybe. Jos sudaro apie 16 0/0 visų Lietuvos gyventojų. Fotografijų autorius domisi istoriškai susiformavusiomis, LDK geopolitinio palikimo sąlygotomis bendrijomis: karaimais, totoriais, žydais, Lietuvos čigonais (istorinis pavadinimas, paplitęs tik Lietuvoje) lenkais, rusais, ukrainiečiais, baltarusiais. Jo stebėjimų sritis - žmogaus gyvenamoji aplinka bei jis pats, kaip istorinio palikimo dalis, tautinė tapatybė kaip kitimo procesas ir rezultatas šių laikų kontekste. Fotografijų serijose pagrindinis dėmesys skiriamas istorinėms ( XV-XVIII a.) bendrijų formavimosi vietoms. Tai - atspirties taškai ir stebėjimo erdvės, kuriose vyksta kultūrinių ir vartotojiškų tradicijų kaita.

Fotografijų serijas sudaro atskiros panoraminės nuotraukos, sumontuotos iš atrinktų vaizdų.

Ekspozicija reflektuoja vieno namo su panašiais, bet skirtingais kambariais idėją. Šie darbai – tai nedidelė tęstinio fotografijos projekto „Tapatybė. Tarp istorijos ir ateities“ dalis. Projektą parėmė Lietuvos Kultūros ministerija, skyrusi valstybės stipendiją 2007-iems metams. Fotografijos sukurtos 2007 m. Autorius – Artūras Valiauga.

---------------------------------

Kazimiera Zimblytė (Kazė) "Akimirkos"

Tapyba, juostos, monotipijos, piešiniai (1968-1985)

Kazė Zimblytė (Kazė) (1933-1999) – lietuvių abstraktaus minimalizmo pradininkė. Kūrusi už geležinės uždangos ši menininkė intuityviai jautė pasaulio meno pulsą. Jos darbuose – ryškiai apčiuopiamos šiuolaikinio Lietuvos meno ištakos. Kazė Zimblytė į lietuvių dailės istoriją įeina kaip pirmoji instaliacijų kūrėja: 1978-79 m. savo sodyboje ir Jeruzalės skulptūrų parke ji eksponavo juostų iš popieriaus instaliacijas.

---------------------------------

Tūkstantmetis: gyvenimo formos videomene

Videofilmas, mobili šiuolaikinio lietuvių meno apžvalga, tinkama demonstruoti įvairiose ekspozicinėse erdvėse

Šiuolaikiniame lietuvių videomene realybė skleidžiasi visomis savo spalvomis. Tikrovės vaizdavimo reikalauja pati videomeno rūšis. Vyksta tradiciniai giminių susitikimai, užklumpa melancholiška vienatvė, sugrįžta istorijos fragmentai, portretuojamos marginalios bendruomenės, aplinkos, erdvės. Reflektuojama istorija, gilinimasi į asmens, išsprūdusio iš socialinio tinklo, dramą arba mąstoma apie pasauliui atviros visuomenės pulsą. Čia nesliapiamos ydos ir konfliktai, neužglaistomi nesutarimų ar liūdesio židiniai, o gyvenimo tiesa įgauna įvairiausius būties aspektus. Dažnai pasakojimai autobiografiški ir atveria labai subjektyvią praeities ir dabarties versiją. Tai amžių sandūroje vykstančio gyvenimo Lietuvoje kritinis veidrodis.

---------------------------------

„Juodai baltas filmas“ (iš lietuvių emigrantų gyvenimo)

Videofilmas

Tai menininkų L. Stasiulytės ir A. Gudaičio videofilmas apie lietuvių parduotuvėlę Didžiojoje Britanijoje ir lietuvių emigrantų gyvenimą svečioje šalyje. Atskleidžiama rutininio gyvenimo tėkmė, asmeninių pasakojimų virtinė.

---------------------------------

Patricija Jurkšaitytė

Tapyba

Tai jaunos lietuvių menininkės paveikslai, reflektuojantys pasaulinį kultūrinį paveldą. Iš klasikinių tapybos pavyzdžių pertapomi interjerai, eliminuojant iš jų ten buvusius personažus. Pertapant garsius meno istorijos pavyzdžius, kvestionuojama tapybos originalo vertė.

„Parodyti tai, kas nematoma. Klasikiniuose paveiksluose yra daugybė įdomių dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio nematomi: žiūrovo dėmesį tose kompozicijose prikausto svarbiausi veikėjai ar siužetui reikšmingi atributai. Bet kiekviename paveiksle yra ir keistų, marginalinių zonų tarp būties ir tuštumos, tarp atsitiktinės daiktų ir figūrų fragmentų samplaikos ir potencialaus naujo siužeto. Tapytojai, daug dėmesio skiriantys formaliam aspektui, žino tokį būdą paveikslo kokybei patikrinti: kiekvienas atsitiktinai paimtas paviršiaus fragmentas privalo būti spalviškai ir faktūriškai turtingas. Man įdomu, ar kiekviename atsitiktinai paimtame ir jam neesminiame, neiškalbingame paveikslo fragmente kartais neužkoduotas koks nors naujas pranešimas. Marginalinė, periferinė zona atsiduria mano paveikslo centre, antraplanės figūros tampa pagrindiniais veikėjais, kurie naujame kontekste tampa nebeatpažįstami. Bibliniai veikėjai vėl virsta tiesiog pozuotojais, turinčiais savų rūpesčių“, - sako menininkė.

---------------------------------

Tūkstantmetis. Piešinys

Piešiniai

Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta piešinių paroda sudaryta iš konceptualių darbų ant popieriaus. Juose - platus žvilgsnių į Lietuvos istoriją ir dabartį spektras. Esama visko: ir ironiškai interpretuojamos tradicinės lietuviško simbolikos, ir pokario partizaninių kovų realizmo, ir šiuolaikinės kasdienybės konversijų. Įvairiausi praeities ir dabarties faktai ir ženklai, objektyvus dokumentiškas ir asociatyvus pasakojimas, privačios ir oficialios erdvės sankirtos - visa tai brėžiama trapia linija ant popieriaus lakšto.Klasikiniame mene piešinys paprastai laikomas pagalbine, antrine kūrybos priemone. Šiuolaikiniame pasaulyje jis įgauna savarankiškos raiškos priemonės statusą ir tampa subjektyvaus jautrumo simboliu. Tūkstantmečio proga rengiama Lietuvos refleksijos šiuolaikiniuose piešiniuose paroda leidžia pažvelgti į istoriją per atskiro kūrybinio individo prizmę, bandyti suvokti dimensiją asmeniškai, šiltai ir nekonvencionaliai.

Autoriai – Linas Jablonskis, Mindaugas Lukošaitis, Arūnas Gudaitis, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius.

---------------------------------

Nepriklausomos istorijos

Tapyba, video

Tai tarpdisciplininis projektas: skirtingas vėliavos spalvas tapo 3 menininkai, kiekvienas savo dalyje pasakodamas savo istorijas. Šalia tokiu pat būdu tapoma šalies, kurioje vyks projektas, vėliava. Greta gali būti eksponuojamos audio- ir video- projekcijos. 240 cm x 480 cm matmenų tapybos darbai.