Beno Afflecko filmo „Miestas“ („The Town“, JAV, 2010) herojus Dagas Makrėjus primena Šarūno Barto „Eurazijos aborigeno“ Geną.

Jie abu yra nusikaltėliai, abu užaugo be tėvų, abu priėjo tą ribą, kai nori radikaliai pakeisti gyvenimą. Nusikratyti nusikaltimų naštos ir gyventi, kaip liepia širdis. Abu sutinka moteris, kurios paskatins juos būti geresnius. Tuo panašumai (bei, suprantama, kino klišės) ir baigiasi. Affleckas grįžta prie gangsterių kino tradicijos, kai filmo pabaigoje herojaus sieloje nugali gėris. Bet režisierius ir aktorius (Affleckas pats suvaidino pagrindinį vaidmenį) nesiryžta pasmerkti mirčiai savo personažo ir jo laukia, matyt, labai ilgas atpirkimas. Bartas nemato jokios išeities. Jis kuria filme susinaikinimo odę. Žinoma, lyginti dvi – amerikietišką ir europietišką – nusikaltėlių vaizdavimo tradicijas visada rizikinga. Bet ne visada tas palyginimas bus autorinio europietiško kino naudai. Nepaisant naivumo ir žanro konvencijų diktato, amerikiečių žanrinis kinas paradoksaliai nuolat atsinaujina, prisitaiko prie esamojo laiko. Neapsimetinėsiu, kad „Miestas“ mane sujaudino, sužavėjo ar pagavo – siužetas nuspėjamas nuo pat pradžių. Klausimas tik vienas – susidoros Affleckas su savo personažu ar paliks jį gyvą. Bet užtat atsiranda daug erdvės pasvarstymams apie tai, kas dabar yra žanras.

Živilė Pipinytė

Skaitykite daugiau