Šįmet bemaž sutapo ir advento, ir tikros žiemos pradžia, kai įprastą, o retsykiais gal ir inertišką norą kažko pasiklausyti, spėti nulėkti dar į kokį koncertą, spektaklį nustelbia ramios rimties būsena. Ir tada žvalgaisi po praėjusių ir besibaigiančių pastarųjų metų tėkmę, galvoji, ką pirmiausia apsakytum iš čia išvykusiam žmogui, kuriam svarbu, kaip klostosi muzikinio gyvenimo versmė brangiuose namuose. Ar ji tebesrauni, o gal sutinka pavojingų slenksčių, ar sūkuriuoja vis atsikartojančiais gestais?

Vytautė Markeliūnienė

Skaitykite daugiau