Iš pirmo žvilgsnio Tomo Hooperio „Karaliaus kalba“ („The King's Speech“, Australija, D. Britanija, 2010) gali pasirodyti tradicinis filmas, tęsiantis dar Aleksandro Kordos „Asmeninio Henriko VIII gyvenimo“ pradėtą tradiciją.

Tai profesionalus, gražiai nufilmuotas, puikiai suvaidintas filmas apie pastaraisiais metais kino itin pamėgtą Vindzorų dinastiją. Tokia šiuolaikinė pasaka apie karalių ir prasčioką, kurie susidraugauja nepaisydami klasinių ir kitokių skirtumų. Bet toks pasakos siužetas prieš keliasdešimt metų būtų nepriimtinas. Todėl kyla įtarimas, kad „Karaliaus kalba“ tik apsimeta akademišku ir perteikia visai šiuolaikišką turinį, nors filmo veiksmas ir nukelia į tolimą 4-ąjį XX a. dešimtmetį.

Živilė Pipinytė

Skaitykite daugiau