Pokalbis su Agne Narušyte apie parodą „Nuobodulys“, Andriuškevičiaus mokyklą ir kitus dalykus.

Skaidra Trilupaitytė: Agne, esi parašiusi knygą „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“ (2008), kurioje analizavai nuobodulį, fotografiją, įvairias filosofijos bei estetikos teorijas. Šiandieninių tavo parodos dalyvių ratas iš pažiūros platesnis, jų daugiau nei „dalyvavo“ knygoje – ekspozicija pirmiausia išsiplėtė chronologiniu aspektu. Papasakok, kaip rinkote kūrinius parodai, ar tai buvo ilgas procesas?

Agnė Narušytė: Dabar, kai jau parodos laikas baigėsi, tas atrinkimo procesas atrodo labai toli. Iš pradžių su bendrakuratore Egle Deltuvaite svarstėm, ką daryti, kad paroda nebūtų nuobodi tiems, kurie skaitė knygą, paskui – tiems, kurie gerai žino joje aprašytų fotografų kūrybą. Čia buvo mano didžiausias galvos skausmas – atrodė, kam daryti parodą, jei visi ir taip jau viską žino. <...>

Skaitykite daugiau