Kopenhagoje – literatūros vakaras, skirtas Česlovo Milošo 100-ioms gimimo metinėms paminėti
2011 metais pasaulis mini vieno žymiausių praėjusio šimtmečio poetų, Nobelio literatūros premijos laureato, Lietuvos garbės piliečio, profesoriaus Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) metus. 2011-aisiais sukanka 100 metų nuo Česlovo Milošo gimimo, ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Danijoje ši sukaktis bus paminėta rašytojo atminimui skirtu literatūriniu vakaru.
Š. m. rugpjūčio 23 dieną, 17 val. Kopenhagoje, Danijos karališkojoje bibliotekoje „Juodasis deimantas“, salėje Blixen salen įvyks renginys, skirtas vieno žymiausių XX amžiaus Europos rašytojų, Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinėms paminėti (
http://www.kb.dk/en/dia/foredrag/110823_milosz.html).
Literatūros vakarą organizuoja Lietuvos ir Lenkijos ambasados Kopenhagoje, bendradarbiaujant su Danijos Karališkąja biblioteka ir danų leidykla „Rod & Co“. Lietuvių dalyvavimą renginyje parėmė LR Kultūros ir LR Užsienio reikalų ministerijos.
Renginyje dalyvaus ir diskutuos Lietuvos, Lenkijos ir Danijos intelektualai, Č. Milošo kūrybos tyrinėtojai. Lietuvai atstovaus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, literatūrologas, vertėjas dr. Mindaugas Kvietkauskas.
2011 m. kartu su prof. Viktorija Daujotyte M. Kvietkauskas paskelbė monografiją „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Organizavo tarptautinės jubiliejinės programos „Česlovo Milošo kelias“ renginius Lietuvoje. Kartu su Brigita Speičyte išvertė Česlovo Milošo esė knygą „Poezijos liudijimas“.
M. Kvietkauskui talkins istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Egidijus Aleksandravičius. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius yra vienas iš rašytojo Č. Milošo gimtinės fondo steigėjų (
http://www.milosz.lt/).
„Č. Milošo Ketmanas simbolizavo sovietinį žmogų, kuris viena sako, antra galvoja, trečia daro. Šios Č. Milošo įžvalgos yra didžiosios pavergimo epochos liudytojo įžvalgos, ir iki šios dienos jos nėra kaip nors pratęstos“, - sakė E. Aleksandravičius („TV diena“).
Diskusijos vyks anglų kalba, jas ves danų rašytojas ir literatūros kritikas, Rytų Europos kultūros ekspertas Nielsas Barfoedas. Diskusijose taip pat dalyvaus lenkų istorikas bei lenkų fondo „Borderland Foundation og Borderland Centre for Arts, Cultures, and Nations“ direktorius Krzysztofas Czyzewskis ir Kopenhagos bei Lundo universitetų dėstytojas, rašytojas Krzysztofas Stala.
Česlovui Milošui dedikuotame literatūros vakare Danijos karališkojoje bibliotekoje bus pristatyta specialiai šia jubiliejine proga išleista, pirmąkart į danų kalbą išversta autoriaus eilėraščių, esė, aforizmų ir trumpų pasakojimų knyga „Pakelės šunytis“ (En hund ved vejen).
Česlovas Milošas gimė 1911 m. Šeteniuose, Lietuvoje, netoli Kėdainių, mirė 2004 m. Krokuvoje. Lietuvių kilmės lenkų poetas, rašytojas, eseistas ir vertėjas 1980 m. buvo apdovanotas Nobelio premija už nuopelnus literatūrai; rašytojas yra gavęs daugybę kitų svarbių literatūros apdovanojimų. Č. Milošas turėjo garbės daktaro laipsnį daugelyje pasaulio universitetų: JAV, Italijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Č. Milošas buvo Lietuvos ir Krokuvos garbės pilietis.
Savo jaunystę rašytojas praleido Vilniuje, kur žengė pirmuosius žingsnius kaip poetas. Po karo Č. Milošas dirbo Lenkijos diplomatinėje tarnyboje - JAV ir Prancūzijoje. 1951 m. Prancūzija jam tapo politiniu prieglobsčiu, čia dešimt metų rašytojas gyveno bei kūrė.
Nuo 1960 metų gyveno Šiaurės Kalifornijoje, JAV, dirbo Kalifornijos universitete, Berkeley mieste. Poetas, rašytojas ir literatūros mokslininkas 1980 metais gavo Nobelio literatūros premiją. Česlovas Milošas mirė būdamas 93-ejų 2004 m. Krokuvoje, Lenkijoje, kur ir palaidotas.
Česlavas Milošas grįžo į gimtąją Lietuvą 1992-ųjų gegužės mėn., po daugiau nei 50 nesilankymo metų. Česlovo Milošo kūryba išversta į 42 kalbas.
Č. Milošas yra vienas iškiliausių XX a. poetų, pasaulinio garso rašytojas, reikšmingas ne tik savo kūryba, bet ir idėjomis. Būdamas pasaulio žmogumi Č. Milošas pelnė daugelio pasaulio tautų teisuolio vardą, bet visuomet išliko lietuviu ir lenku viename asmenyje. Poeto ryšiai su Lietuva ir Lenkija geriausiai atsiskleidžia jo paties žodžiuose, pasakytuose paskaitoje Švedijos akademijoje 1980 gruodžio 10 d.:
„Gera yra gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur įvairios kalbos ir religijos sugyveno kartu šimtmečius. Aš turiu mintyje Lietuvą - padavimų ir poezijos kraštą. Mano šeima jau šešioliktame amžiuje kalbėjo lenkiškai, lygiai kaip daugelis šeimų Suomijoje kalbėjo švediškai, o Airijoje - angliškai; todėl aš esu lenkų, ne lietuvių poetas. Bet Lietuvos gamtovaizdžiai, o gal ir jos dvasios, niekados manęs neapleido." (
http://www.milosz.lt/)